Kam nors sugalvoti vardą man labai sunku ir tai būna savaites trunkanti kūrybinė kančia. Kol gyvenau su mama, šias atsakingas pareigas ėjo ji, taip Taiga tapo Taiga (ir neklauskit manęs kodėl).
O kai atsirado Sirijus, teko ilgokai pasukti galvą. Matot, jei tenkinčiausi tokiais vardais, kaip Pūkis, Murkis ar Kicius - jokių problemų, bet neee, aš gi tokia kūrybinga asmenybė (tikiuosi išgirdot sarkazmą tarp eilučių? :) ). Na, kaip ten be būtų, kūrybinga aš ar ne, vardo davimas yra labai atsakinga procedūra. Juk šis nekaltas padaras taip bus šaukiamas visą savo ilgą (ir laimingą) gyvenimą! Tad pavadinimas turi atspindėti tikrąją, katinišką asmenybę! Skamba rimtai? Būtent taip rimtai aš iki šiol žiūriu į vardo suteikimą...
Taigi, grįžkim prie Sirijaus. Kai jį išgirdau meiliai kniaukiantį ir atsisukusi susidūriau su smalsių akelių žvilgsniu, net nedvejodama nei akimirkos parsinešiau namo. Ir, žinoma, iškart ėmiau sukti galvą, kaip gi jį pavadinti... Mąstymo procesą gerokai apsunkino tai, kad niekaip negalėjau išsimiegoti. Šitas oranžinis žaibas užsimanydavo lakstyti sienom ir lubom būtent tada, kai atsiguldavau miegoti. Lyg to nebūtų gana, jis dar ir keldavosi kartu su Indijos jogais 4 valando ryto ir tučtuojau pradėdavo skraidymo pratybas. Pasiekusi kritinę išsekimo ribą, eilinį kartą, dar dorai neprašvitus, sekdama jo trajektoriją spintų viršum, ėmiau galvoti, kad jį reikia pavadinti baterijos vardu. Energizer? Na kažkaip nei šis, nei tas katinui. Kaip aš jį šauksiu po to? Enerdžaizeriuk? Nesąmonė kažkokia... Duracel? Irgi kvailystė... Ir tada toptelėjo išganinga mintis - SIRIJUS!
Kai atsirado Mikė Pūkuotukas, viskas buvo žymiai paprašciau, nes toooooks pūkuotas ir ramus katinas gali būti tik meškiukas ir dar pūkuotukas :) Tik... Originaliai suteiktas vardas pirmas savaites skambėjo kiek kitaip... Vardas buvo Mikė Pūkuotukė. Taip, jūs nesuklydot ir jums nepasirodė, būtent Pūkuotukė. Matot, per gaurus ganėtinai sunku įžvelgti lytį to mažycio kamuoliuko... Bet po kelių savaicių, kai Pūkuotukė ūgtelėjo, kasydama jai pilvuką pamaciau, kad ji yra jis ir vardas turi būti Mikė Pūkuotukas.
Taip Mikė atrodė, kai buvo mažas :)
Saga tapo Saga dėl savo apvalių akučių. Nors dabar ją pavadinčiau kaip nors kitaip... Pvz., Furija arba Tironė ar bent jau Pikčiurna... Kas galėjo pagalvoti, kad iš tokios mažos mielos katytės gali išaugto tokia širšė? Manau, kad jos bjauraus charakterio tikrieji kaltininkai yra Taiga, Sirijus ir Mikė, jie ją lepino nuo pat vaikystės, tenkino bet kokias užgaidas, visaip popino ir globojo. Štai ir turi dabar sau ant galvos karalienę.
Guzikui vardą irgi gan ilgai galvojau. Pradėkim nuo to, kad į galvą pirmiausia lindo mintys apie Burbuliukus, Spurgiukus ir kitus apvalius mielus daiktus. Štai nuotrauka, iliustruojanti Guziko kūno formas:
Matyt visgi nesu tokia originali, kokia norėciau būti, tad ir vėl ėmiau galvoti apie sagas. Tik Sagą vieną namuose jau turim, tad Sagium pavadinti šunį būtų visai nei šis, nei tas... Ir štai cia pagelbėjo lenkų kalba, todėl, kad lenkiškai "saga" skamba "guzik" :)
Karameilei vardą sugalvoti buvo lengva. Juk ji karamelinės spalvos :)
O štai dėl Razinos vardo ilgai ginčijomės su draugu. Pirmiausia dėl to, kad visus visų gyvūnų vardus aš sugalvojau, ir jis taip pat norėjo kam nors kokį vardą duot. Bet man nepatiko Juodukė vardas, man atrodė gražu, jei abi žiurkytės būtų tarsi iš konditerijos s]skyriaus: Karamelė ir Razina. Ką, negražu? Žodžiu, teko išnaudoti visą moterišką klastą, pataikavimo meną, kad Razina taptų Razina. Ir ji tokia tapo :)
Ir vien tik voras yra tiesiog voras... Ne dėl to, kad baigtųsi fantazija. Tiesiog nesu tikra ar jis išvis supranta, kad aš egzistuoju... :)
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą