Tada po metų atsirado ir Mikė Pūkuotukas.
O galiausiai dar po metų atsirado ir Saga.
Kažkaip jiems natūraliai gavosi, kad Taiga buvo Sirijaus, o Mikė buvo vienas pats sau (tik mano). Kai atsirado Sagutė, Mikė labai apsidžiaugė ir ją pasiėmė į savo globą. Į savo pareigas žiūrėjo jis labai rimtai ir labai atsakingai. Ypac po to, kai Sagutei radau kitus namus, o po to, po kelių valandų parsinešiau ją namo. Jei tik Mikė užsnūsdavo, o Saga nutipendavo sau kur nors, prabudęs Mikė bėgiodavo po namus ir jos ieškodavo - patikrindavo ar neįkrito į klozetą, ar nesusiraitė stalčiuje, ar nepasislėpė prasegtame mano rankinuke.
Taip jie gyveno gan ilgai, kol vieną dieną Sagutė ėmė ir suaugo. Tikrai, vaikai užauga nepastebimai ir labai greitai, garbės žodis! Ir tai nebūtų blogai, jei Mikės morciai būtų nors kiek labiau įkyrūs, tad būčiau buvus jį kastravusi. O štai dabar, vieną rytą vėluodama į darbą supratau, kad Sagai morcius, o Mikė nekastruotas.... Uždariau Mikę į vonią ir strimgalviais išlekiau į darbą.
Grįžusi namo radau Mikę laisvėje....
Na, tuomet susitaikiau su likimu ir laukiau. Buvau įsitikinusi, kad laukti teks ilgai, tai turėsiu sočiai laiko išsiaiškinti, kaip ten su tuo nėštumu ir su tuo gimdymu. Kai Sagutė tapo panaši į apvalią sagą, ji vis dar dūko su kitais ir nei kiek neatrodė besiruošianti gimdyti...
O tada 12 val. nakties gimė pirmas kačiukas.
O DIEVE! Ar bent įsivaizduojat mano šoką, kai bežiūrėdama filmą išgirdau naujo balselio kniaukimą kažkur po sofa?!
Kaip visgi gerai, kad yra googl'as! Visa virpėdama, su tuo ką tik išsiritusiu mažyliu rankose, puoliau prie interneto, lyg kupranugaris prie šaltinio. Tada atradau, kad nėštumas trunka vos ~1,5 mėnesio, kad gimdymui reikia ramios vietelės, kad kačiukai gimsta maždaug kas valandą intervalais, kad reikia stebėti, kaip katė elgiasi, bet dažniausiai jos moka susitvarkyti. Labiausiai bijojau kvailos į galvą įkaltos minties, kad Saga gali suryti savo vaikelius. Bet ji to nepadarė nei tada, nei vėliau (ačiū Dievui!).
Gimdymą stebėjo visi katinai. Pasiskaiciusi internete apie ramybę, visus sukišau į vonią ir uždariau. O tada mano nuostabai, Saga atėjo ir ėmė reikalauti juos išleisti. Ką gi, sakoma, kad nėščiosios pageidavimams reikia paklusti, kitaip užplūs žiurkės... :)
Čia matot, kaip rūpestingasis dėdulė Sirijus apžiūri naujus namų gyventojus.
Labai tikiuosi, kad visi jie laimingai gyvena pas savo naujuosius šeimininkus :*
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą