Kaip ten be būtų, papasakosiu jums apie savo augintinių blogus įpročius.
Pradėkim nuo to, kad mano namuose vyksta organizuotas nusikalstamums. Visi sujungia savo ydingus įpročius, kurių rezultatą išvydusi aš baubiu per visus 9 aukštų KAASSSS TAIPPP PADAAAARRRĖĖĖĖ!!!!!!! Čia iš tikrųjų daugiau ištiktukas, nei sakinys. Ir mano mielieji žvėreliai tai puikiai žino, o kaltininkai puola slėptis kas kur. Keista, kad gyvūnai taip akivaizdžiai išsiduoda - nekaltasis (arba nelaikąs savęs kaltu) niekad nesislepia man užrikus :)
Taigi, nuskalstamos grupuotės narys Nr. 1 - Sirijus. Kitaip vadinamas Siriukas (jei murkia ir glaustosi) arba Sirka. Kažkaip oficialiu vardu dažniausiai kviečiu tik už rimtus drausmės pažeidimus ir tai skamba maždaug taip - SSIRRIJJAU!!!
Taigi, šis oranžinis murkeklis tiesiog patologiškai mėgsta atidarinėti spinteles, dureles, stalčiukus ir visą kitą, ką reikia atidaryti. Kartais, kai jį pagauna įkvėpimas, turiu kelis kartus keltis iš lovos, nes jis atkakliai tupi prie spintos ir atidarinėja stalčius. Guli guli, jau beveik miegi ir girdi tylų, bet specifinį garsą "žžžych". Iš pradžių kantriai atsikeli ir uždarai dureles, profilaktiškai tik pasakai SSIRRIJJAU!!! Vėl atsiguli, imi migti ir vėl "žžžych". Vėl keliesi, dar kartą sakai SSIRRIJJAU!!! Kai tik imi migti ir vėl per sapną išgirsti atidaromų durelių garsą... Nors pagunda palikti viską, kaip yra, labai didelė, bet kuo puikiausiai žinai, kad negalima, nes:
1. Po pirmo atidaryto stalčiaus seka antras, trečias, tada ir spintos durys.
2. Idealiu atveju į stalčius sulenda visi katinai, prieš tai iškrapštę drabužių perteklių, kad būtų patogiau susiraityti.
3. Visai neidealiu atveju prie pramogų prisijungia Guzikas. Dar labiau neidealiu atveju prisijungia ir Reksas, jei jis tuo metu pas mus poilsiauja. O visa tai baigiasi maždaug taip:
Kalbant apie atidarytus stalčius, noriu su liūdesiu paminėti nelygioje kovoje kritusią komodą. Įsivaizduokit, ją surinkau savo nuosavomis moteriškomis rankomis! Ir ką gi, galiu pasakyti, kad stalčiai nėra skirti gulėti kačiukams. Stalčiai išlaiko rūbus, bet ne 2-3 kačiukus po 3-6 kg. kiekvienas. Tad ilgai netrukus stalčių dugnai išlinko ir jie nebegalėjo išlaikyti net mano rūbelių...
Vonioje spintelės durelės yra "rakinamos" - rankenėles apvyniojau plaukų gumele ir stengiuos nepamiršti "užrakinti". Bet šitai darau jau daug metų, tad ir Sirijus jau pamiršta reguliariai patikrinti - o gal visgi pamiršau.
O štai Guziką patologiškai traukia mano dantų šepetukas. Anksčiau sau ramiausiai jį palikdavau ant vonios krašto ir nesukdavau sau galvos, kol to nerado šis mielas juodas šunelis...
Atkreipkit dėmensį į jo nekaltą žvilgsnį! Kai per vieną savaitę 2 kartus nusipirkau naują dantų šepetuką, išsiugždiau įprotį nepalikti jo ant vonios krašto. BET! Nesuprantu, kaip jis tai suuodžia, nes tereikia man nors trumpam išeiti iš vonios (visgi palikus šepetuką), Guzikas tučtuojau nueina ten, įsilipa į vonią, pasigriebia šepetuką ir patyliukais pasislepia po lova...
Per tuos metus supratau štai ką:
1. Jei namie tylu, reikia patikrinti kas ką veikia.
2. Jei Guzikas kažką kramto, reikia patikrinti ką.
3. Jei Guzikas po lova, reikia patikrinti kodėl.
Žinot, esu profesionali Guziko burnos rakinėtoja... Bet jis irgi gurdus - tą kažką ką kramto, moka taip paslėpti po liežuviu, kad niekaip negaliu rasti! Paleidžiu jį į laisvę, o jis, žiūriu, ir toliau kažką kramto. Hm...
Reksas jaučia nenumaldomą potraukį vilnonėms kojinėms. Įsivaizduokit, kol vieną apsimaunu, kita jau buną dingusi kartu su Reksu palovy.
O šiaip tai nuolat dingsta kojinaitės, šlepetės, bet tai net nebefiksuoji kaip išdaigos, tai kasdienybė...
Mikė Pūkuotukas matyt praeitam gyvenime buvo menininkas, nes jei piešiu virtuvėje ant stalo, jis, vos man nusisukus, atsigula ant šlapio piešinio. Dabar kažkaip mes su juo sutarėm, kad jis gali gulėti ant stalo virš piešinio. Bet Mikė neatsisako pareguliuoti kūrybos proceso - tai capteli už teptuko koto, tai tekšteli letenėle. Tai visas aplimpa blizgiu popierium...
Saga - jauniausia katytė, neturi 1 blogo įpročio. Ji - namų valdovė, furija ir šiaip valdinga asmenybė. Jei žaisliukas nukrenta arti jos (ar Sirijaus), Guzikas nedrįsta prieiti pasiimti. Jis netgi nedrįsta išeiti iš vonios, jei tarpdury sėdi karalienė. Tada ima gailiai loti ir spoksoti man į akis - NA IŠLEISK MANE, PRAŠAUUU!!!
Saga nepraleidžia progos trinktelėti Guzikui. JIs gali jos net nepastebėti, tiesiog visai netyčia prieiti prie kėdės, ant kurios guli Saga. Ir iškart gauna su letena per nugarą, nosį ar kitą vietą, kuri papuola po nagais... Net man tenka periodiškai pašnypšti ant Sagutės, kad būtų visiems aišku, kas čia namuose vadas :)
Aišku, kartais namuose įsitvyro idilė...
Labiausiai nustebino mano geroji senutė Taiga. Aišku, tikrai atkreipiau dėmesį, kad rūbai, padėti ant skalbimo mašinos, reguliariai atsiduria skalbimo mašinos viduje (ji atsidaro ne iš šono, o per viršų), bet maniau, kad tai aš eidama užkliudau ir jie įkrenta. Naiviose iliuzijose skendėjau tol, kol nepamačiau, kaip Taiga ruošiasi lipti į skalbimo mašiną. Tiksliau, net nesiruošė, o įlipo. Tada išlipo lauk. Tada pavaikščiojo ant skalbimo mašinos krašto, pamąstė. O tada su letena dailiai numetė rūbus į vidų, įšoko pati ir minkštai susiraitė.
Panašiai elgiasi ir Siriukas - jis mano maudynių kompanjonas, ištikimai tupi vonioje visą laiką, kol ir aš ten būnu. Iš pradžių mėgdavo gulėti kriauklėje, bet dabar nelabai ten betelpa, tad atrado dar vieną patogų būdą įsitaisyti. Vienu letenos judesiu numeta visus rūbus ir rankšluostį ant grindų, nušoka pats ir patogiai susiriečia į kamuoliuką. Kas sakė, kad gyvūnai kvaili? Gal greičiau jau mes nelabai išmintingi.... :)
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą