Man patinka vaikščioti su šuniu ankstyvais vasaros rytais. Tokių pasivaikščiojimų žavesys ypač gerai atsiskleidžia karščių metu.
Kai išsiritam pro duris, nuryju didelį gurkšnį gryno, dar menančio nakties vėsą, oro. Jau šilta, nors dar ir ankstyvas metas, tačiau vis tiek gali jausti rasotą gaivą.
Aplink tylu ir tuščia, tik benamiai metodiškai krausto šiukšlių konteinerius ar mąsliai traukia savais keliais, ant pečių vilkdami maišus gėrybių. Tokiu metu gali sutikti tik juos arba mieguistus šunų šeimininkus, tebe sapnuojančius atviromis akimis ir bukai perstatančius kojas iš paskos juos velkančio šuns. Jei tai šeštadienio rytas, dar galima užklupti gražuoles, pasidabinusias klubinėmis trumpomis suknelėmis, šiek tiek pablukusiu makiažu, ryžtingai ir tuo pačiu svyruojančiai traukiančias namo.
Įpusėjus įprastinį maršrutą miegamojo rajono kiemais, pro pravertus langus imi girdėti bundančius žmones. Jie tarpusavyje neskubriai kalba prislopintais balsais. Kai kur atsklinda šaukšteliu skambinamo puodelio garsas... Kažkur tyliai sau burbena televizorius...
Man patinka dairytis į žmonių langus ar balkonus. Kampinio namo pirmame aukšte gyvena labai mažas ir labai piktas šuniukas. Vos pajutęs besiartinantį Guziką, jis strimgalviais puola į balkoną ir per grotas taikosi nukąsti mano šuniui galvą. Guzikas iš pradžių šiek tiek sutrikdavo dėl tokio aršaus elgesio tokio mažo padaro. Atsargiai pauostydavo pikčiurnos nosį ir atšokdavo atgal. Dėl viso pikto. Dabar jau nustojo kreipti dėmesį ir tik krusteli ausimis į lojimo pusę.
Kitame balkone stebiu augančius pomidorus. Iš pradžių jie buvo maži žali daigeliai, pamažu tapo pomidorų džiunglėmis, o dabar jau meta lapus ir barbena dar žaliomis uogomis į langus. Jei tik nepamiršiu, kitamet ir aš auginsiu balkone pomidorus!
Ką dar auginsiu kitamet, tai pelargonijas. Trečio aukšto balkonas visas tiesiog apsipylęs pelargonijų žiedais! Maniškes verbenos ir petunijos kažko šiemet labai varganai atrodo... Tad kiekvieną kartą, mindama savo įprastinį taką, pavarvinu seilę į kažkieno nusisekusią gėlininkystę.
Maždaug ties tuo, pomidorais apaugusiu balkonu, yra juodos katės mamos ir balto jos kačiuko valdos. Kiekvieną kartą, eidama pro ten, dairausi šios meilios šeimynėlės. Kačiukas dar mažiukas, bet jau šnypščia ant Guziko! Vakar vakare ir šiandien ryte mačiau tik mamą, o kačiuko niekur nebuvo matyti. Labai tikiuosi, jog jis surado sau namus ir gerus šeiminkus.
Kalbant apie kates, karštais vasaros vakarais jos atidžiai visus stebi persisvėrusios per atvirų langų palanges. Tiesa, antrame aukšte, virš to pikto mažo šuniuko, pro langą spokso ne katė, o vidutinio ūgio šuo. Labai smagu, kad daugelyje langų kyšo po dvi apvalias ūsuotas galvas. Juk jei turėti katę, tai mažiausiai dvi! :)
Jau einant link namų staiga ūžteli karščio banga. Ima trinksėti namų durys, burgzti automobilių varikliai. Rytas pasibaigė, prasidėjo diena. Vilnius atsibudo.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą